m
 

Blogas

Viliaus Mackonio įspūdžiai po Tartu MTB Maratono

10672177_790967660944982_7135276533651947162_nTartu Rattamaraton – kultinis MTB maratonas Estijoje, vykstantis jau 17-ąjį kartą. Nerealus jausmas, kai starto vietoje, stadione, matai virš 3000 dalyvių. Čia tie, kurie važiuoja 89 km. Su tais, kurie važiuoja 40 km, bus apie 6000. Aš važiuoju pirmą kartą, todėl gaunu numerį priešpaskutiniame garde, 2808. Gerai, kad iš mūsų Colibrių čia stovi dar 5. Pradžia sunki, visa masė juda labai lėtai. Aš dar sugalvoju padaryti self’į ir pametu draugus. Vejuosi, pasiveju, bet likę jau tik du, kiti atitrūkę. Vejuosi atitrūkusius, rizikinga, kelias užpildytas nuo kelkraščio iki kito, lenkiu per žolę, per krūmus. Pasiveju, toliau varom tryse, kol galų gale liekam dviese dream team su Mantu. Trasa labai greita, dviračio kompiuteryje dažnai matau greitį virš 40 km/h. Kadangi startavome tarp silpnesniųjų, visus varžovus kol kas lenkiame. Kartais pasigauname grupelę, pailsime, bet jie greitai pradeda mus stabdyti, vėl lenkiame. Matau, kad į kalnus aplink važiuojantys dviratininkai kyla labai silpnai. Tuo pasinaudoju. Pailsiu lygumoje, o į kalną ar techniškesniame ruože lenkiu po 10-20 žmonių. Pakeliui daug maitinimo punktų, juose daug savanorių. Vandens ir energetinių gėrimų netrūksta, renginio organizacija – super! Ypatingai žavi tai, kad pakelėse masė žiūrovų. Palaiko, skanduoja, kažką tarškina. Jėga. Net nepastebiu, kaip pasiekiu 50-ąjį kilometrą, motyvacija kyla, nors nuovargis jau verčia laukti pabaigos. Kažkuriame nusileidime prieš upelį priekyje važiuojantys dviratininkai kala ant stabdžių, tenka nusiversti ir dešiniu keliu kaukštelti į žemę. Gerai, kad greičio jau nėra, o gruntas molis. Lieka tik maža žaizdelė, keliuosi ir suku toliau. Vėl pasiveja Mantas (niekaip jo nenusikratau, pagalvoju :)), su juo kokiame 75-ame kilometre pavejam Liutaurą su Povilu, kurie startavo su maždaug 1200 numeriais. Įsibėgėję varome toliau, o likus 9 km pajuntame, kad varome tarp sau lygių, nes lenkimų mažėja, galima pailsėti ant rato. Labai laiku, nes man jau traukia raumenis. Tempą diktuoja kažkoks dėdulė su cyclocrossu, bet smėlėtame ruože jis dingsta neatlaikęs konkurencijos. 4 km, 3, 2, 1, “čiainikai” rauna į priekį lyg kaltųsi dėl aukso. Mes su Mantu finišuojam komandiškai oriai. Puikios lenktynės. Iš 2808-osios startinės pozicijos pakilau į 566-ąją. Laikas 3 val. 10 min. Vidutinis 27.8 km/h