m
 

Blogas

Trakų triatlonas. Olimpinė distancija.

Pradžia: 2015 m. rugsėjo mėnuo. Benaršant Facebook‘e akis visai netikėtai užkliūva už vieno įrašo apie dalyvavimą triatlono varžybose. Pirma mintis – gal būtų visai įdomu, bet greitai grįžtu į realybę. Bėgioti nemėgstu, o ir plaukti taisyklingai visai nemoku. Visgi, nusprendžiu perlipti per save ir dvi savaites reguliariai prasibėgti. Nieko neprarasiu. Praėjus dviem savaitėms.. nieko nenutinka, tiesiog pratęsiu terminą iki mėnesio ir suprantu, kad bėgiojimas gali būti ir malonus (ypač vakarais, kai niekas nemato, kuomet sustojo vidurį bėgimo atgauti kvapą. Bent jau negėda..). Po naujų metų tą patį padarau su plaukimu. Pirmą kartą nedrąsiai žengiu į „moksliukų“ baseiną ir prisižiūrėjęs Youtube pamokėlių pliuškenuosi su pagyvenusiomis tetomis viename plaukimo takelyje. Pirma treniruotė, vargais ne galais sugebu perplaukti 25m. baseiną įkvėpdamas be jokios sistemos, kas 2-3 kartus. Eidamas iš baseino nusprendžiu, jog šiais metais startuosiu Trakų triatlone.

Pasiruošimas: Žiemos laikotarpiu bėgimas tampa įprastu ir malonumą teikiančiu reiškiniu, plaukimą kartais sugebu suderinti darbe per pietų pertrauką. Atėjus pavasariui, pažiūrėjęs į komandos draugų renkamus kilometrus suprantu, jog nepelnytai apleidau dviračius. Prijungus į treniruočių planą ir dviračius, tampa itin nelengva žongliruoti laiku skiriamu kiekvienai disciplinai. O kur dar šeima, darbas ir miegas. Vasaros pradžioje viskas stabilizuojasi. Jaučiu, jog pavyksta viską neblogai derinti. Paslaptis slypi atsakingame planavime. Likus dviem savaitėms dalyvauju sau įprastose MTB Vilniaus etapo varžybose. Stengiuosi nepersitempti. Finišuoju truputį geriau nei tikėjausi, suprantu, jog palengva įgaunu optimalią formą. Toliau viskas netikėtai pasisuka standartiniu „čainikų“ keliu. Nors ir žinau, kad taip daryti negalima, visose treniruotėse paspaudžiu šiek tiek daugiau nei reiktų (neva, per dvi savaites sugebėsiu surinkti tai ką praleidau per 8 mėnesius). Vadovėlinis atvejis – likus savaitei iki Trakų lankausi pas gydytoją, kuris diagnozuoja keturgalvio raumens pertempimą. Ironiška, kai esi begalvis pertempti būtent šį raumenį. Kęstutis Linkus padaro stebuklą, po masažo situacija stipriai pagerėja, o man tuo tarpu nelieka kito pasirinkimo kaip ilsėtis.

Varžybos: Startas 8 val. Nors man tai neįprastas laikas sportuoti, bet keliuosi lengvai. Likus 1,5 val. iki starto su broliu pajudam link Trakų. Ten pila kaip iš kibiro. Oras puikus, kadangi karščio labai nemėgstu. Atvykus lengvas pasimetimas (visgi pirmos varžybos). Nors iš vakaro keletą kartų pergalvojau, kaip ir ką tranzito zonoje susidėti, bet pagaunu save besiblaškantį. Panikos dar daugiau, kai pamatau brolį jau stovintį šalia su hidrokostiumu (.. jis paprastai krapštosi žymiai ilgiau). Šiaip ne taip pasipuošiu ir nukeliauju prie starto lengvam prasiplaukimui. Apšylu, tuomet į vandenį 100 m į priekį ir atgal ir jau laukiu su kitais renginio vedėjo Saulenio Pociūno nurodymų. Vandenyje sutinku keletą pažystamų, persimetam keliomis frazėmis „tipo ką tu..“ ir STARTAS.

Pirmi 100 metrų, keli apsispardymai ir vyriški apsičiupinėjimai su kitais šaliai plaukiančiais. Nesugebu pagauti kvėpavimo ir laisvo „takelio“ todėl praktiškai ketvirtadalį distancijos visiškam pasimetime. Mėtausi tarp plaukimo varlyte ir iškėlus galvą ieškant geresnės pozicijos. Be to prigaudau gurkšnių tiek, kad išlipus iš vandens net nekyla noras pažiūrėti į gertuvę. Pasukus už trakų pilies, pradedu pykti ant savęs ir pagaliau susireguliuoju kvėpavimą ir ritmą. Likusią plaukimo distancijos dalį vis mąstau apie blogą startą. Mintyse plaukiu su paskutiniais dalyviais, bet kaip paaiškėja vėliau, nebuvo viskas taip tragiška.

Atbėgęs į tranzito zoną, sukuosi kaip tikras colibris. Kaip paaiškėja vėliau, užtrukau žymiai ilgiau nei kiti dalyviai. Akys tuo pačiu užkliūva už laikrodžio kuris rodo 26 min nuo starto pradžios. Pabaksnoju broliui, ką tik atbėgusiam į tranzitą. Jo žvilgsnis, sako tą patį – aš irgi apakęs..tai neįmanoma… Abu vidutiniškai plaukiam bent 5 minutėm lėčiau. Pasibaigus varžyboms, bendraujant su kitais sportininkais paaiškėja, jog trasa apie 200-250 metrų buvo trumpesnė. Kaip ten bebūtų, man tai kaip mat nubraukė visą nepasitenkinimą nevykusiu startu ir aš jau lekiu su dviračiu.

Pirmuose kilometruose koja eina, bet nusprendžiu patausoti jėgas, nes visai nenoriu su medinėmis kojomis bėgti. Stengiuosi pagal planą laikyti vidutinį 34 km/h. Pavyksta apsilenkti nemažai varžovų. Likus 2 km iki pirmo apsisukimo matau atgal lekiančius komandos draugus dalyvaujančius olimpinės distancijos estafetėje. Smagu matyti juos tarp lyderių, pačiam tuo pačiu įsijungia antras kvėpavimas. Tarp 10-20 kilometro lenktyniauju su panašų greitį laikančiu sportininku, bet kadangi draftinti negalima, stengiuosi jį apsilenkti. Pastarasis ne iš kelmo spirtas ir keletą kartų jį apsilenkus, ilgai nelaukęs neria pro šalį, taip man sukurdamas dar didesnę motyvaciją spausti greičiau. 20 kilometre padarau didelę klaidą ir žiede pasuku ne tuo keliu. Kadangi slidu, tenka atsargiai apsisukinėti. Sugaištu min. 20 sekundžių ir paleidžiu savo neoficialų konkurentą. Toliau 27 km kaip pro stovintį praskrenda Chain Gang atstovas. Kaip paaiškėja vėliau, vidutiniu 38 km/h greičiu– monstras. Lenkdamas dar mandagiai perdavė linkėjimus, taip nuvarydamas mane į visišką neviltį. Prieš pat finišą keletą kartų sumėto, bet stebint žiūrovams išlaikau savimi pasitikintį veidą. Mintyse dėkoju visiems dievams, kad pavyko išsilaikyti.

Tranzite vėl grybauju. Sugaištu vidutiniškai žymiai daugiau nei kiti dalyviai. Išgirstu komandos draugų palaikymą, mosteliu jiems ranka ir išlekiu suprasdamas, kad laukia sunkiausia dalis.

Tik pajudėjus iš tranzito zonos, kaip pro stovintį pralekia S-Sporto estafetės bėgikas. Gerai, kad žinau, jog tai vienas stipriausių orientacininkų Lietuvoje. Blogai tai, kad jis mane jau lenkia 5 kilometrais. Pirmi kilometrai kaip ir tikėjausi patys sunkiausi. Kalniukas antrame kilometre visai pakerta. Netoliese, stovinti moteris palaiko ir sako, kad jau tuoj tuoj bus lengviau. Ačiū jai, nes buvau jau besustojęs. Ir tikrai, dar 20 metrų ir nuokalnė. Atleidžia kojas ir sekantys penki kilometrai prasibėga gana lengvai. Paskutiniai keletas kilometrų sunkūs, bet abejonių, kad išlaikysiu suplanuotą tempą nekyla. Likus 500 metrų aplenkiu ankščiau pasprukusį nuo manęs dviratininką, bet jis tradiciškai vėl jungia gazą ir spurtuoja. Nebeturiu jėgų konkuruoti ir finišuoju savo tempu.

Statistika ir išvados:

Plaukime rezultatas – 41 vieta (vid.greitis ~ 2:00 min/ 100 m..).

Dviračių rezultatas – 16 vieta (vid.greitis 34 km/h) https://www.strava.com/activities/628603641

Bėgimo rezultatas – 60 vieta (vid.greitis 4:54 min./ 1 km) https://www.strava.com/activities/628602693

Bendras tranzitų rezultatas –garbinga/gėdinga 100 vieta (vidutiniškai 2:30 minutėmis sugaištu daugiau nei top 30).

Finišuoju 32 pozicijoje ir stipriai viršiju savo tikslą, net ir užmetant papildomas minutes dėl trumpesnės plaukimo distancijos.

Mano subjektyvia nuomone, išties puikiai ir profesionaliai organizuotas renginys. Be abejonės viena gražiausių trasų Lietuvoje. Puikus savanorių darbas. Netgi LIVE video transliacija.. Iš ties daug palaikymo iš sirgalių ir turistų, kuriuo Trakuose šių metų laiku taip pat gausu.

Ir galiausiai solidus atminimo medalis :) Ne itin dažnas reiškinys dviračių maratonuose, jeigu nelipi ant pakylos laiptelio (bėgikai nesupras..).

Audrius Žakas

Tampa Bay Lightning Jersey