m
 

Sezonui pasibaigiant…

 

 


Colibri Cycling team in Poland


June 30, 2016 Evening Ride


Trakų triatlonas. Olimpinė distancija.

Pradžia: 2015 m. rugsėjo mėnuo. Benaršant Facebook‘e akis visai netikėtai užkliūva už vieno įrašo apie dalyvavimą triatlono varžybose. Pirma mintis – gal būtų visai įdomu, bet greitai grįžtu į realybę. Bėgioti nemėgstu, o ir plaukti taisyklingai visai nemoku. Visgi, nusprendžiu perlipti per save ir dvi savaites reguliariai prasibėgti. Nieko neprarasiu. Praėjus dviem savaitėms.. nieko nenutinka, tiesiog pratęsiu terminą iki mėnesio ir suprantu, kad bėgiojimas gali būti ir malonus (ypač vakarais, kai niekas nemato, kuomet sustojo vidurį bėgimo atgauti kvapą. Bent jau negėda..). Po naujų metų tą patį padarau su plaukimu. Pirmą kartą nedrąsiai žengiu į „moksliukų“ baseiną ir prisižiūrėjęs Youtube pamokėlių pliuškenuosi su pagyvenusiomis tetomis viename plaukimo takelyje. Pirma treniruotė, vargais ne galais sugebu perplaukti 25m. baseiną įkvėpdamas be jokios sistemos, kas 2-3 kartus. Eidamas iš baseino nusprendžiu, jog šiais metais startuosiu Trakų triatlone.


Colibri recovery ride


Colibri joins pride


Sezono pradžia Rokiškyje

Šiek tiek Artūro įspūdžių iš Rokiškio Moto-roki MTB taurės I etapo: ”Nustebino susidomėjimas šiuo renginiu susirinko dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet nemažai ir kaimynų latvių. Nepatingėjo dalyviai atvykti ir iš toliau, tame tarpe ir buvę mūsų komandos nariai. Su Aleksandru pasipuošę naujomis komandos aprangomis stovime starte. Prieš varžybas buvo jaudulys, nes pirmos varžybos ir nežinai kokia forma bus šį sezoną, nežinai kaip pasiruošę sezonui konkurentai. Pagaliau Startas!!!

 


Colibri žengia į 2016-uosius!

Pristatome savo komandos 2016 metų aprangą! Ačiū tiems, kurie prisidėjo prie šio projekto. Atsinaujinome ne tik su aprangos dizainu, bet ir iš esmės atnaujinome visus vidinius procesus. Šie pasikeitimai leis komandai ir toliau stiprinti savo įvaizdį dviratininkų bendruomenėje bei prisidėti populiarinant dviračių sportą Lietuvoje. Susitiksime trasose ir už jos ribų!


Grand Fondo Roma

Startas Romos širdyje, Koliziejaus fone, 7 valandą ryto, saulei dar nepatekėjus, 5000 dviratininkų minioje – gražiausias šių metų startas.

Norėtųsi parašyti, kad su komandos draugu Liutauru padarėme „veni vidi vici“, bet tenka pripažinti, kad labiau išėjo „ave Caesar, morituri te salutant“. Rugpjūčio mėnesį buvo beveik nesitreniruota, o Romoje taip pat elgtąsi „when in Rome, do as the Romans do“ – aperitivi, trys patiekalai, digestivi, lankėme kas dieną po ne vieną antikinę senieną. Artėjančiomis varžybomis labai džiaugėmės kaip švente, taigi sportinės formos ypatingai nesaugojome, ir Granfondo Campagnolo Roma 119 kilometrų maršrutas su 1700 metrų suminiu pakilimu tapo truputį kankyne.

 


Tour de Warsaw 2015

333 kilometrai. 32.5 km/h vidutinis greitis. 9 val. 53 minutės įskaitinio važiavimo, o iš viso 10 val. 28 min. trasoje. Neabejotinai, tai mūsų komandai buvo vienas didžiausių šių metų iššūkių – komandinės lentynės laikui aplink Varšuvą “Tour de Warsaw”.
Užbėgant pasakojimui už akių, galiu pasakyti, kad taikliausiai visa nuotykį apibendrina frazė, ištarta po finišo prie alaus: “pagal tai, kaip šitoms varžyboms visiškai nesiruošėm, pasiruošti pavyko nuostabiai”. Rezultatas – trečia vieta bendroje komandinėje įskaitoje iš 12 komandų, iš 92 sportininkų; antra vieta iš tų, kurios suko ratą pagal laikrodžio rodyklę (judėjimas vyko dviem kryptimis). Nuo lyderių atsilikome apie 40 minučių, tuo tarpu kai paskutiniai vos tilpo į 12 valandų limitą.
 

Etape du Tour

Kai penktadienį matysiu pro šalį sukąstais dantimis varančius Froomą, Nibalį, Contadorą ir kitą TDF šaiką, iš dalies žinosiu, ką jie jaučia. Jie jaučia skausmą, didelį didelį neišpasakytą skausmą. Nes suvažiuoti 4500 metrų sukilimo į keturis kalnus, kepinant saulei, yra pragaras. O visa tai kartoti dar ir kitą dieną, kai prieš tai buvo trys savaitės skausmo, yra neįsivaizduojama.
Etape du Tour įveikiau. Garminas parodė 139 km per 7 valandas 18 minučių. Pusantros valandos blogiau, nei planavau, bet realiai kalbant pabaigti tą trasą apskritai buvo didelis iššūkis. Lietaus ir perkūnijos nebuvo, buvo 41 laipsnis karščio kylant į paskutinę viršūnę. Iš 15000 dalyvių nebaigė apie 6000. Ypač daug mačiau grįžtančių nuo antro kalno, Col du Glandon. Bet nuo pradžių.


Mano pirmasis bėgimo maratonas

Bandysiu trumpai papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo, kaip vyko ir kaip baigėsi.

Pernai metais Danske maratone dalyvavo trys pažystami. Du Lenkijos piliečiai ir vienas vokietis. Po maratono vakare susitikom pavakarieniauti. Vakarienės metu, žinoma dalinosi savo įspūdžiais. Taigi, besiklausant jų įspūdžių, manyje užvirė azartas. Jei jie gali, tai kodėl gi aš negaliu? Bet pagalvojus, kad man netinka data, kadangi prieš maratoną, dar bus nepasibaigęs dviračių sezonas ir nebus laiko pasiruošti, aš nusiraminau ir toliau bendravome. Ir tada, Marcin pasiūlė man atvažiuoti balandžio mėnesį į Varšuvą, Orlen maratoną. Jis man sako, kad būna bilietų po 3 eurus. Hmmm, pagalvojau, kad visai nieko mintis. Manyje vėl viskas užvirė. Kelias dienas pagalvojau ir nusprendžiau pabandyti šią avantiūrą.


Viliaus Mackonio įspūdžiai po Visagino Novel MTB taurės varžybų

10711114_797261640315584_1161883929521598856_nPo Anykščių kažkaip širdį suskaudo, kad jau sezonas baigiasi. Koja pati sukasi, nori minti, negali sustoti. Tai tiesiog širdis neleido šiandien nesudalyvauti Visagino Novel MTB taurės uždaryme, kur palaikiau kompaniją Artūrui. Starte iš pradžių atsistoju truputį toliau,- visgi naujokas. Žiūriu, Artūras priekyje. Ai, galvoju, einu prie jo. Startas, kapojam; aš ketvirtas, pirmas – Tomas iš Focus, dar Mykolas iš Chain Gang ir kietas biatlonininkas iš Visagino. Trasa kieta XC, aprašyme buvo pasakyta „mažai techniška”, po maratonų taurės „labadiena” tokiam mažumui. Varom varom, aš tai trečias, tai ketvirtas, apsidairau – niekas nebesiveja. Ok, galvoju, geras ženklas. Tai čia aprašymas ir baigtųsi, bet prasideda nuotykiai.

Antrame rate jau pradedame lenkti silpniausius. Prie vieno lieptelio per pelkelę su Mykolu pavejam moterį su vaiku ant dviratukų. Mykolas prašoka, o aš priekinį ratą statau į duobę ir skrendu per vairą keturis metrus apžvalginio skrydžio. Skrisdamas apsiverčiu ant nugaros kaip varna Albertina. Matau, kad dviratis irgi skrenda, nes gi neišsisegė pedalai. Nusileidžiu ant lieptelio, sąlyginai minkštai, nes, visa laimė, ne ant rąstų ar akmenų. Apranga neplyšta, niekas nelūžta, nors jaučiu, kad keli kvadratiniai centimetrai odos po uniforma dingę. Stveriu dviratį, sveikindamas Visagino gamtą vietos tautinės daugumos kalba. Nežiūriu, sveikas dviratis ar ne – paaiškės važiuojant. Paaiškėja, kad važiuoja. Dar tiesiojoje matau Mykolą, sukandęs dantis bandau vytis, bet skauda ranką, sunku laikyti vairą. Po pusantro rato vijimosi suprantu, kad veltui. Iš galo kažkas atsiveja, iš veidų matau, kad lyg ir ne konkurentai, sėdu ant rato pailsėti. Ketvirtame rate vienam miškelyje kažką sumalu ir vėl skrendu per vairą. Dviratis vis dar sveikas – stebuklai. Grupelė dar čia pat, gaudau visą penktą ratą ir vienam posūkyje nugrybauju iš trasos. “Here goes great success”,- galvoju. Grįžtu į trasą ir kapoju į finišą. Stebuklai! Užimu antrąją vietą grupėje. Artūras trečias. Lipam ant podiumo drauge. P.S. Viena (kūno) dalis antrame rate visgi lūžo.


Viliaus Mackonio įspūdžiai po Tartu MTB Maratono

10672177_790967660944982_7135276533651947162_nTartu Rattamaraton – kultinis MTB maratonas Estijoje, vykstantis jau 17-ąjį kartą. Nerealus jausmas, kai starto vietoje, stadione, matai virš 3000 dalyvių. Čia tie, kurie važiuoja 89 km. Su tais, kurie važiuoja 40 km, bus apie 6000. Aš važiuoju pirmą kartą, todėl gaunu numerį priešpaskutiniame garde, 2808. Gerai, kad iš mūsų Colibrių čia stovi dar 5. Pradžia sunki, visa masė juda labai lėtai. Aš dar sugalvoju padaryti self’į ir pametu draugus. Vejuosi, pasiveju, bet likę jau tik du, kiti atitrūkę. Vejuosi atitrūkusius, rizikinga, kelias užpildytas nuo kelkraščio iki kito, lenkiu per žolę, per krūmus. Pasiveju, toliau varom tryse, kol galų gale liekam dviese dream team su Mantu. Trasa labai greita, dviračio kompiuteryje dažnai matau greitį virš 40 km/h. Kadangi startavome tarp silpnesniųjų, visus varžovus kol kas lenkiame. Kartais pasigauname grupelę, pailsime, bet jie greitai pradeda mus stabdyti, vėl lenkiame. Matau, kad į kalnus aplink važiuojantys dviratininkai kyla labai silpnai. Tuo pasinaudoju. Pailsiu lygumoje, o į kalną ar techniškesniame ruože lenkiu po 10-20 žmonių. Pakeliui daug maitinimo punktų, juose daug savanorių. Vandens ir energetinių gėrimų netrūksta, renginio organizacija – super! Ypatingai žavi tai, kad pakelėse masė žiūrovų. Palaiko, skanduoja, kažką tarškina. Jėga. Net nepastebiu, kaip pasiekiu 50-ąjį kilometrą, motyvacija kyla, nors nuovargis jau verčia laukti pabaigos. Kažkuriame nusileidime prieš upelį priekyje važiuojantys dviratininkai kala ant stabdžių, tenka nusiversti ir dešiniu keliu kaukštelti į žemę. Gerai, kad greičio jau nėra, o gruntas molis. Lieka tik maža žaizdelė, keliuosi ir suku toliau. Vėl pasiveja Mantas (niekaip jo nenusikratau, pagalvoju :)), su juo kokiame 75-ame kilometre pavejam Liutaurą su Povilu, kurie startavo su maždaug 1200 numeriais. Įsibėgėję varome toliau, o likus 9 km pajuntame, kad varome tarp sau lygių, nes lenkimų mažėja, galima pailsėti ant rato. Labai laiku, nes man jau traukia raumenis. Tempą diktuoja kažkoks dėdulė su cyclocrossu, bet smėlėtame ruože jis dingsta neatlaikęs konkurencijos. 4 km, 3, 2, 1, “čiainikai” rauna į priekį lyg kaltųsi dėl aukso. Mes su Mantu finišuojam komandiškai oriai. Puikios lenktynės. Iš 2808-osios startinės pozicijos pakilau į 566-ąją. Laikas 3 val. 10 min. Vidutinis 27.8 km/h


Bigbank plento taurė 2014. TT Vilnius